Menopauzei

Menopauzė – ką naudinga žinoti kiekvienai moteriai ir tinkamiausi papildai menopauzei

 

Natūralus organizmo pokyčių periodas moterims dažnai sukelia didelį nerimą. Menopauzė pasireiškia ne tik fiziologiniais, tačiau ir psichologiniais požymiais. Visgi kiekvienos moters organizmas yra individualus, tad ir menopauzės simptomai pasireiškia gan skirtingai. Dažniausiai didžiausią baimę kelia nežinomybė. Tačiau susipažinus ir aiškiai suvokiant galimus simptomus bei žinant, kaip su jais tvarkytis, šis gyvenimo etapas nebeatrodo toks bauginantis.

Menopauzė – tai hormoninis procesas, kuriam būdingas kiaušidžių veiklos išsekimas. Kiaušidėse nustoja gamintis estrogenai ir progesteronas, todėl nebevyksta ovuliacija, dėl ko nutrūksta ir menstruacijos. Menopauzė – tai hormoninis procesas, kuriam būdingas kiaušidžių veiklos išsekimas. Kiaušidėse nustoja gamintis estrogenai ir progesteronas, todėl nebevyksta ovuliacija, dėl ko nutrūksta ir menstruacijos. Menopauzė dažniausiai prasideda 45-55 moters gyvenimo metais. Tuo metu pakinta moters hormonų veikla, o kaip žinia, lytiniai hormonai turi didelės įtakos visoms organų sistemoms. Hormonų trūkumas, būdingas menopauzei, daro stiprią neigiamą senėjimo įtaką visam organizmui.

Menopauzę galima skirstyti į kelis periodus. Pirmieji jų vadinami premenopauze ir perimenopauze. Kai kurie gydytojai šių periodų neišskiria, nes jų ribos nėra tiksliai apibrėžiamos.

 

Premenopauzės ir perimenopauzės periodas

Pirmiausias bei svarbiausias premenopauzės periodo požymis – nereguliarios menstruacijos. Vėlesniame perimenopauzės laikotarpyje tarpai tarp menstruacijų gali siekti 2-4 mėnesius. Nors šiuo laikotarpiu ovuliacija įvyksta vis rečiau, moteris vis dar turi galimybę pastoti.

Premenopauzės metu moterys skundžiasi dažnai užeinančiomis karščio bangomis, kuomet išpila prakaitas, parausta veidas bei krūtinė. Tokios karščio bangos neretai sutrikdo nakties miegą. Kartais būdingi nuotaikų svyravimai, irzlumas ar polinkis į depresiją. Kai moters organizme estrogenų kiekis yra sumažėjęs, taip pat sumažėja ir gleivių kiekis makštyje – gali atsirasti sausumo, perštėjimo pojūtis. Dalis moterų kaip vieną iš menopauzės simptomų įvardija kartais pagreitėjantį širdies ritmą.

 

Kokie yra menopauzės simptomai?

Menopauzė prasideda per 12 mėnesių nuo paskutinių menstruacijų ir šiuo laikotarpiu gali atsirasti pastebimų odos bei plaukų būklės pakitimų. Oda tampa sausesnė, plonesnė, praranda elastingumą, plaukai suplonėja, o ant veido gali atsirasti didesnis plaukuotumas. Oda po menopauzės reikalauja ypatingos priežiūros ir tik tokiu būdu galima sumažinti senėjimo požymius. O kokie kiti simptomai dar gali pasireikšti?

       Plaukų slinkimas ir nagų lūžinėjimas. Šių simptomų pagrindinė priežastis – estrogeno kiekio sumažėjimas moters organizme. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, tad sumažėjus jo kiekiui organizme, plaukai ima slinkti, lūžinėti, jie praranda blizgesį. Pakitus hormonų pusiausvyrai, sutrinka maisto medžiagų perdavimas nago ląstelėms, todėl nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ar sluoksniuotis.

       Svorio padidėjimas. Nėra vienareikšmiškos nuomonės, jog būtent menopauzė lemia svorio prieaugį vyresniame amžiuje, tačiau hormoniniai bei fiziologiniai pokyčiai, anatominiai kūno pasikeitimai gali turėti įtakos spartesniam svorio didėjimui.

       Emociniai sutrikimai. Keičiantis hormonų pusiausvyrai, menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys išgyvena nuotaikų svyravimus. Būdamos geros nuotaikos, jos staiga gali pasijusti prislėgtos, liūdnos ar net piktos bei susierzinusios. Šie menopauzės simptomai gali būti susiję ne tik su fiziologiniais moters organizmo pokyčiais, bet taip pat ir su prastu nakties miegu ar jaučiamu nuovargiu.

       Dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nedideli atminties sutrikimai, sunkiai sutelkiamas dėmesys taip pat gali būti laikomi menopauzės padariniais. Šiuo klausimu mokslininkų nuomonės išsiskiria: vieni teigia, jog šie pažinimo procesai sutrinka dėl tam tikrų hormonų kiekio sumažėjimo, o kiti sako, kad šių procesų sutrikimas yra labiau susijęs su patiriamu stresu sulaukus vyresnio amžiaus.

       Osteoporozė. Šią kaulų retėjimo ligą iš dalies lemia įvykusi menopauzė bei lytinių hormonų pokyčiai organizme. Estrogenas dalyvauja kalcio absorbcijos procesuose susidarant kauliniam audiniui. Dėl šios priežasties sumažėjus estrogeno kiekiui, sutrinka kaulinio audinio formavimasis – kaulai pasidaro retesni bei trapesni, mažiau atsparūs lūžiams.

       Šlapimo nelaikymas. Kai estrogenų kiekis yra sumažėjęs, plonėja šlapimtakio sienelė, kyla dažnas ar staigus noras šlapintis. Kitas, itin nemalonus, psichologinių problemų sukeliantis požymis – nevalingas šlapimo išskyrimas juokiantis, kosint ar keliant sunkesnį daiktą.

       Širdies bei kraujagyslių sistemos problemos. Mažėjantis estrogeno kiekis turi neigiamą poveikį kraujotakos sistemai bei medžiagų apykaitai. Kartu su kitais natūraliais senėjimo pokyčiais ir šalutiniais rizikos veiksniais (rūkymu, viršsvoriu, padidėjusiu kraujo spaudimu), sutrikusi hormonų veikla padidina susirgimo širdies ligomis tikimybę.

Dalis šių išvardintų simptomų yra išties nemalonūs ar net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireiškia kiekvienai moteriai. Kaip jau ir buvo minėta, menopauzės simptomai yra labai individualūs – kai kurias moteris kamuoja didžioji dalis negalavimų, o kai kurios apie menopauzę supras tik iš sutrikusio arba pasibaigusio menstruacijų ciklo. Svarbu žinoti, jog daugelis paminėtų simptomų yra lengvai numalšinami. Kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą, ir jis pasiūlys Jums tinkamiausią sprendimo būdą, leisiantį gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą.

 

Kaip atitolinti bei palengvinti menopauzės simptomus?

Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos menopauzės pradžiai, yra sveikas gyvenimo būdas. Jei sveikai maitinsitės, būsite fiziškai aktyvios, neturėsite žalingų įpročių, įmanoma, kad menopauzė jus aplankys vėliau. Pirmenybę teikite sveikam maistui: vaisiams ir daržovėms, varškei ir košei, virtai mėsai be priedų, rauginto pieno gėrimams. Vitaminai ir antioksidantai yra esminės medžiagos, galinčios padėti kovoti su laisvaisiais radikalais ir skatinti hormonų pusiausvyrą. Itin svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai reikalingų vitaminų ir mineralų (vitaminų A, E, D, magnio, cinko, seleno, kalcio). Derėtų nepamiršti ir skysčių – per dieną stengtis išgerti 1–2 litrus vandens. Sportas taip pat gali nutolinti menopauzės pradžią, todėl jį reikėtų paversti kasdienine veikla. Ankstyvą menopauzės pradžią gali lemti sunkūs emociniai išgyvenimai, stresas, todėl stenkitės skirti laiko poilsiui, leiskite laiką gamtoje ir būkite apsuptos mylinčių žmonių.
Emocinės pusiausvyros atgavimui pasitarnaus kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo ir sąmoningo dėmesingumo (angl. mindfulness) praktikos ar meditacija. Vienas geriausių būdų – nuoširdus pokalbis su bendraamžėmis, kai kiekviena pasidalinate tuo, kaip jaučiatės, kokius išgyvenimus patiriate ir kaip su jais tvarkotės.

 

Mityba menopauzės metu

Svarbu žinoti, ne tik tai, ką naudinga valgyti menopauzės metu, tačiau ir kokių produktų reikėtų vengti, kad nepaaštrintumėte menopauzės simptomų.

       Perdirbti maisto produktai

Perdirbti maisto produktai organizme linkę sulaikyti vandenį, todėl jų pavalgiusi jausitės išsipūtusi. Jei norite užkandžių, patariama išbandyti sveikesnę alternatyvą, pavyzdžiui, sūrio lazdeles, morkas, pamirkytas humuse, arba keletą pilno grūdo krekerių su žemės riešutų sviestu – jie patenkins jūsų poreikį užkąsti ir taip išvengsite pilnumo jausmo.

       Aštrus maistas

Aštrus maistas gali didinti prakaitavimą, paraudimus ir kitus karščio bangos simptomus.

       Greitas maistas

Greito maisto restoranų patiekaluose dažnai yra per daug riebalų. Riebus maistas gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis, ypač po menopauzės, taip pat skatina svorio augimą. Ant grotelių keptos vištienos sumuštinis su viso grūdo bandele, salotomis ir pomidorais yra žymiai geresnė alternatyva.

       Alkoholis

Alkoholio vartojimas menopauzės laikotarpiu turėtų būti saikingas. Alkoholio vartojimas gali padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat padidinti jautrumą karščio bangoms, kurios užklumpa menopauzės metu.

       Kofeinas

Kasdienis kavos vartojimas gali pabloginti menopauzės simptomus – galite dažniau patirti karščio bangas. Vietoje kavos, paragaukite imbiero arba pipirmėčių arbatos. Arba jei jums reikia papildomos energijos, pabandykite ryte greitai pasivaikščioti, o ne pasikliauti kofeinu.

       Riebi mėsa

Maisto produktai, tokie kaip šoninė, ne tik turi daug sočiųjų riebalų, bet ir gali sumažinti serotonino kiekį organizme, o kai sumažėja serotonino kiekis, būname piktos ir irzlios. Geriau rinkitės vištieną, kalakutieną ar liesą jautieną.

 

Maisto papildai menopauzei, ką svarbu žinoti?

Renkantis papildus menopauzei, svarbiausia – preparatų sudėtis, nes į vienų – įeina tik vienas ar kitas fitoestrogenas, o į kitų – daugiau biologiškai aktyvių augalinių medžiagų, įvairūs vitaminai, mikroelementai, probiotikai.
Tačiau reikia žinoti, kad ir koks geras maisto papildas menopauzei būtų, tam, kad jis veiktų, žarnynas turi būti sveikas. Jei turite žarnyno problemų, vartojate antibiotikus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių jūsų organizme yra sumažėjęs gerųjų bakterijų kiekis, galite vartoti didžiulį kiekį pačių geriausių papildų menopauzei – jie kaip atėjo, taip ir išeis neįsisavinti. Todėl labai svarbu rūpintis žarnyno veikla ir nepamiršti vartoti gerąsias bakterijas.

Tačiau jeigu jau nusprendėte pasirinkti vartoti maisto papildus menopauzės simptomams palengvinti, štai mūsų rekomenduojami natūralūs papildai menopauzei:

       Maisto papildas Viridian „Menopause Complex“ – tai inovatyvus žinomų augalų ekstraktų kompleksas. Šį unikalų augalų derinį sukūrė Viridian mitybos specialistų komanda specialiai normalios savijautos palaikymui menopauzės metu. Sudedamosios maisto papildo dalys: vaistinių šalavijų (Salvia officinalis) lapai, vaistinių melisų (Melissa officinalis) lapų sausasis ekstraktas (kuriame yra standartizuotos 6% rozmarino rūgšties), paprastųjų apynių (Humulus lupulus) žiedų ekstraktas, daržinių krokų (Crocus sativus) piestelių ekstraktas (kuriame yra 2 % šafranalio ir 3 % kroketino). Rekomenduojama vartoti kartu su Viridian Woman 40+ Multivitaminų kompleksu optimaliam vitaminų ir mineralui papildymui.

       Maisto papildas Viridian „Woman 40+ Multi“tai nėra tik įprastas multivitaminų kompleksas, tai yra aukštos kokybės maistinių medžiagų bei augalų ekstraktų mišinys subalansuotas taip, kad atitiktų vyresnių nei 40 metų moterų poreikius. Kompleksą sudaro net 34 skirtingų medžiagos moterims vienoje kapsulėje. Šio komplekso sudėtis praturtinta resveratroliu, granatų vaisių ir žalių kavos pupelių ekstraktu, taip pat plačiu B grupės vitaminų spektru: B1, B2, B3, B5, B6 ir B12. 

       Maisto papildas The Organic Pharmacy „Menopause Tincture“tai tinktūra iš sėjamųjų avižų, vaistinių šalavijų, kininių skudučių, paprastųjų saldymedžių, raudonųjų dobilų, kekinių blakėžudžių (juodžolių) ir tikrųjų skaistminių.

 

 

Q/A jūsų dažniausiai užduodami klausimai

  1. Kiek laiko be pertraukos galima vartoti pasirinktus maisto papildus menopauzei?

Dėl konkrečių papildų vartojimo trukmės be pertraukų derėtų pasitarti su savo gydytoju.

  1. Ar papildai menopauzei gali turėti šalutinį poveikį?

Prieš vartojant maisto papildus, derėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir išsiaiškinti, ar nesate alergiška, o galbūt netoleruojate kažkurio iš sudedamųjų ingredientų. Tokiu atveju, vartojant papildus šalutinio efekto neturėtumėte patirti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo vartojimo nurodymus ir neviršyti nustatytos dozės.

  1. Kokių pagrindinių sudedamųjų dalių ieškoti papilduose menopauzei?

Geriausi papildai menopauzės metu yra tie, kurių sudėtyje gausu fitoestrogenų (natūralių augalinių estrogenų), gerą savijautą padedančių palaikyti augalų ekstraktų, vitamino D ir kalcio.

  1. Kas yra fitoestrogenai ir ar jie saugūs?

Fitoestrogenais vadinami augaluose randami junginiai, kurie chemine struktūra yra panašūs į hormoną 17β-estradiolį (moterišką lytinį hormoną estrogeną). Fitoestrogenų pavyzdžiai yra izoflavonai ir lignanai. Izoflavonai menopauzę patiriančioms moterims yra saugūs. Be to, dėl mažesnio fitoestrogenų veiksmingumo, palyginti su natūraliais arba sintetiniais estrogenais, ir jų selektyvaus jungimosi prie estrogenų receptorių, yra labai maža nepageidaujamų reiškinių rizika.

 

Svarbu neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės. Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.